Flipped classroom, arba atvirkštinis mokymasis – vienas naujausių efektyvaus mokymo(si) būdų. Tai perėjimas nuo tradicinio mokymo prie aktyvaus mokymosi. Įprastai pamokoje mokytojas yra žinių šaltinis. Atvirkštinis mokymasis eliminuoja didaktinį mokytojo vaidmenį, nes mokiniai pagrindines temos žinias įgyja savarankiškai, o pamokoje mokytojas, skyręs užduotis temai įtvirtinti, gilinti, atlieka konsultanto, mentoriaus vaidmenį. Tačiau, kaip supratote, mokiniai į pamoką turi ateiti pasirengę.
Kaip organizuoti atvirkštinį mokymąsi?
Pirmiausia mokiniai turi paruošti mokytojo skirtus namų darbus, nes antraip jie negalės aktyviai dalyvauti pamokos veiklose. Namų darbų esmė, anot Bloomo taksonomijos (2011) mokymosi sekos, – pirmiausia savarankiškai susipažinti su pamokos tema ir išmokti pagrindinius dalykus (paviršinis mokymasis). Tada svarbu pasitikrinti supratimą, atliekant mokytojo paskirtą apklausos užduotį. Jos rezultatai teiks atgalinį ryšį mokiniui ir mokytojui. Įgytus žinių pagrindus ir supratimą mokinys „atsineša“ į klasę, kur mokytojas organizuoja klasės veiklas taip, kad pradinės žinios būtų taikomos, analizuojamos, t. y. pereinama prie giliojo mokymosi, įjungiami aukštesnieji mąstymo gebėjimai.
Kaip įtraukti mokinius į atvirkštinį mokymąsi?
Kad mokiniai ruoštųsi pamokai, mokytojas turi sugalvoti, kaip juos motyvuoti atlikti išankstines užduotis. Pirmas kabliukas, galintis užkabinti mokinį, – namų darbas, susietas su informacinių technologijų naudojimu. Tai galėtų būti vaizdo pamoka, vaizdo įrašas, skaidrių peržiūra, netgi virtualus tekstas ir kt. Kad mokiniai jaustųsi įsipareigoję atlikti užduotį, būtinai reikia skirti patikrinimą, kuris gali turėti žaidimo elementų – tai gali būti nedidelė viktorina, atsiliepimo, atsakymo rašymas ir pan., kas taip pat atliekama virtualioje aplinkoje.
Jei namų darbai bus glausti, aiškūs, tikėtina, kad mokiniai juos noriai atliks. Toliau, žinoma, visą šį parengtą turinį būtina sieti su pamokos veikla, kas irgi motyvuoja mokinį ruošti namų darbus.
Kokie atvirkštinio mokymosi privalumai?
Pirmiausia mokiniai mokydamiesi virtualioje aplinkoje ir pasitikrindami, ką ir kaip išmoko, įsiveiklina, jų neužgožia kiti lyderiauti mėgstantys mokiniai. Jie jaučiasi komfortabiliai dirbdami savo tempu tiek namuose, tiek klasėje, nes ateina su pamokos temos pagrindais, todėl noriau dalyvauja žinių įtvirtinimo ir gilinimo procese, daugiau gauna dėmesio iš mokytojo, kuris neišeikvoja laiko aiškindamas pamoką.
Antra, šis mokymosi modelis siejamas su informacinių technologijų naudojimu, kas yra labai svarbus elementas šiandieninei kartai. Nors mokykla negali kiekvienos klasės aprūpinti pakankamu kiekiu kompiuterių, tai nereikėtų laikyti didele problema, užkertančia kelią jų naudojimui mokymosi tikslais. Informacinės technologijos puikiai gali būti prieinamos dirbant individualiai namuose ar mokyklos, miesto bibliotekų internetinėse skaityklose.
Kokia geriausia mokinio ir mokytojo virtualaus susitikimo vieta?
Kad mokytojas sklandžiai skirtų užduotis, kontroliuotų, kaip jas pavyko atlikti, o mokiniai visada rastų visas nuorodas į užduotis, puikiai gali tarnauti „Edmodo“ (www.edmodo.com) mokymosi aplinka, kur vyksta pagrindinė komunikacija su mokiniais. Kuo ji pranašesnė nei TAMO? „Edmodo“ panaši į socialinio tinklo bendravimo aplinką, pavyzdžiui, feisbuką. Ji daug interaktyvesnė, nei TAMO, nes susikurtoje klasėje galima bendrauti rašant ir skaitant pranešimus realiu laiku. Čia patogiai galima kurti ir trumpąsias apklausas, viktorinas mokinių žinioms patikrinti. Mokytojui nereikės jų taisyti, tai padarys sistema, kuri suklasifikuos atsakymų rezultatus.
