Nakties žibintas

Jaunuolio dienoraščio ištrauka.

(10:00) Labas rytas ,mano dienorašti, miegojau visai gerai, papusryčiavau ir prisėdau parašyti tau. Šiandien neturiu jokių planų. Parašysiu, kai įvyks kažkas įdomaus.

 (12:00) Vis dar nieko įdomaus neįvyko: paruošiau pamokas, pažaidžiau su savo augintiniu Murkiu ir, beje,  gavau kvietimą šiandien vakare eiti pasižiūrėti naktinių žibintų. Kiekvienais metais mūsų mieste prieš šventes juos įžiebia. Tai mūsų tradicija. Manau, bus smagu.

(17:00) Jau susiruošiau eiti, septintą valandą mes susitinkame, tad parašysiu, kai grįšiu. Iki!

(24:00) Puiku! Buvo tikrai smagu! Mes juokavom, vaikščiojom ir grožėjomės. Buvo tikrai linksma maža švente. Kai sutemo, ir atėjo naktis, pradėjo snigti , o tuo metu mes ėjom pro varpus. Buvo labai daug žmonių, o vaizdui nėra žodžių apsakyti,- buvo labai gražu. Tada priėjome miesto žibintus, ir  aš pamačiau tokį gražų vieną žibintą, kurio negaliu pamiršti iki dabar. Jis tiesiog spindėjo šviesa, jo grožis neapsakomas. Tai buvo vienas gražiausių dalykų , matytų per mano gyvenimą. Jis vadinosi-  „Nakties žibintas“.

Nojus Nejaglovas, 8c