Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija šiuos neįprastus mokslo metus baigė mokinių nuomonės apie nuotolinį mokymąsi tyrimu, kurį atliko psichologė Jūratė Zabarauskienė. Norėjome sužinoti, kaip šiame kelyje jautėsi mokiniai, kuris naujosios mokymosi rutinos pokytis juos džiugino, kas kėlė įtampą. Apklausti 243 12–15 metų respondentai. Būtina pažymėti, kad progimnazijoje buvo derinamas sinchroninis ir asinchroninis mokymosi būdai, skatinamas savivaldus mokymasis.
Pirmiausia 5–8 klasių mokiniai buvo paklausti ar, jų manymu, nuotolinis mokymasis toks pats veiksmingas, kaip mokykloje. Deja, didžioji dauguma nuomonės neturėjo, tačiau 29 proc. atsakiusiųjų manė, kad toks mokymas nebuvo naudingas. Taip pat pusė (51 proc.) mokinių išsakė nuomonę, kad mokytis nuotoliniu būdu jiems buvo „žymiai sunkiau“ ar „sunkiau“. Tik trečdalis tokį mokymosi būdą vertino kaip „nei sunkesnį, nei lengvesnį“, o mažumai (18 proc.) jis atrodė „lengvesnis ar žymiai lengvesnis“ mokymosi būdas.
Į klausimą „Kokie nuotolinio mokymosi privalumai?“ dažniausiai pasirinkti atsakymai buvo „galimybė ilgiau pamiegoti“, „galimybė pasiekti informaciją internetu“. Taip pat daugelis kaip privalumą nurodė „galimybę lanksčiau pasirinkti mokymosi laiką“. Tačiau analizuojant kitus atsakymus paaiškėjo, kad į pamokos rėmus neįspraustas savarankiškas darbas daugeliui tapo spąstais, kadangi nemažai respondentų teigė, jog jiems sunkiai sekėsi kontroliuoti mokymosi procesą – atsakomybės priėmimas, savireguliacija patraukliai atrodė tik penktadaliui respondentų. Na, o dabar, mokytojų akimis, įdomiausias rezultatas. Mokiniai mažiausią vertę suteikė privalumui „patiriu mažiau mokymosi trikdžių“. Tikėtina todėl, kad naujo tūkstantmečio vadinamoji daugiaprogramė karta yra pratusi išbarstyti savo dėmesį, vienu metu atlikdama keletą užduočių. Taip pat retas pasirinko kaip privalumą atsakymą „esu kartu su šeima“.
Kaip pačius didžiausius mokymosi nuotoliniu būdu iššūkius mokiniai nurodė kylančius įvairius mokymosi neaiškumus, technologines problemas, kurios ypač bandė kantrybę pirmosiomis savaitėmis. Jas įveikus, perpratus komunikavimo būdus, mokiniai kaip vieną didžiausių sunkumų įvardijo labai didelį informacijos srautą. Gan reikšminga dalis (apie 40 proc.) respondentų teigė, jog jiems buvo sunku planuoti savo laiką, trūko mokymosi motyvacijos, nes namų aplinka skatino atsipalaiduoti. Taip pat net daugiau nei pusė respondentų pasigedo įprasto mokytojo vadovavimo mokymosi procesui vaidmens. Įdomu, kad kaip mažiausią iššūkį mokiniai paminėjo draugų trūkumą ir labai minimaliai – tėvų (globėjų) pagalbos trūkumą.
Apibendrinant apklausą, matyti išryškėję skirtumai tarp amžiaus grupių. 5–6 klasių mokiniai yra labiau patenkinti nuotolinio mokymosi kokybe ir teigia, kad mokytis nebuvo sunkiau, jiems mažiau trūko motyvacijos, bet savarankiškai jie mokėsi rečiau (tikėtina, kad gaudavo ir priimdavo vyresniųjų šeimos narių pagalbą). 7–8 klasių mokiniai negatyviau vertina nuotolinį mokymąsi, nes jiems buvo sunku mokytis, dažniau teko dirbti savarankiškai, trūko mokytojo vadovavimo ir mokymosi motyvacijos. Ir tai, psichologės vertinimu, suprantama, kadangi paaugliai siekia laisvės veikti vieni, atstumia galimą tėvų pagalbą, bet dėl silpno vidinio „aš“, jausmų ir minčių chaoso pasižymi silpnesne savikontrole. Dėl pažeidžiamumo juos ir menki sunkumai išmuša iš mokymosi vėžių, silpnina motyvaciją veikti.
Atsižvelgdama į išmoktas pamokas, progimnazijos pedagogų bendruomenė ruošiasi naujam galimam nuotolinio mokymosi periodui. Sklandesniam darbui mokomės ugdymo procesą perkelti į vieną „Google Classroom“ platformą. Tai sumažins duomenų, siunčiamų per įvairius informacinius kanalus, srautą, žymiai supaprastins mokymosi vadybą mokytojams ir mokiniams.
Pabaigai keletas mokinių, turbūt patiems sau netikėtai atradusių mokyklos vertę, minčių: „Mokytojai stengiasi, bet mokykloje buvo geriau ir aiškiau.“ „Nesąmonė, labai noriu grįžti į mokyklą. Tikiuosi, niekada tai nepasikartos.“ „Tai yra žymiai sunkiau, negu maniau.“ „Bet nebuvo jokios mokymosi motyvacijos, nes nebuvo mokymosi aplinkos ir jaučiausi per daug atsipalaidavęs.“ „Pradėjau suprasti, kodėl reikia eiti į mokyklą.“ „Patirtis buvo įdomi, įsimintina visam gyvenimui, bet pakartoti nenorėčiau.“ „Mieliau eičiau į mokyklą.“ „Sugrąžinkit į mokyklą!“
