1937 m. rugsėjo 25 d. Kaune Raimundo Samulevičius, dramaturgas, prozininkas. Mokėsi Maskvos M. Gorkio literatūros institute. Paskelbė pjesių („Pasiklydęs tarp žvaigždžių“, 1966; „Jeigu pasibels“, 1967; „Aidas“, 1969; „Paukšti, ateik čia!“, 1975 ir kt.), novelių, apykasų (rink. „Ugniakuras pagiry“, 1981). Mirė 1981 m. vasario 2 d. Vilniuje, palaidotas Kaune.
Iš ,,Autobiografijos“, rašytos 1976 m.
,,Gimiau Kaune. Tačiau vaikystę praleidau pas senelę – vienkiemyje prie miško (Praulių kaime, netoli Jonavos geležinkelio stoties)… (…) Literatūra, matyt, buvo mano kraujyje, nes senelis Vilhelmas Vasiliauskas spausdino apsakymus rusų periodikoje 20 a. Pradžioje, rašo ir motina – dailininke animalistė. Besimokydamas žemesnėse klasėse, rašiau nuotykių apysakas, dramą apie Barborą Radvilaitę, galvojau apie Jonušą Radvilą… Pirmą kartą mano apsakymas buvo išspauzdintas 1954 m. rajono laikraštyje į Pergalės vėliava, kurį redagavo buvęs mūsų klasęs aukletojas R. Pečiulis. (…)
Kodėl pradėjau rašyti teatrui, nė pats nežinau, nes iki 25 metų į teatrą beveik nevaikščiojau, vertinau vien kino meną. Įstojau į Veterinarijos akademiją, bet taip ir nebaigiau… 1962 m. pavasarį dalyvavau Dubultuose vykusiame dramaturgų seminare. Seminaro vadovo V. Pimenovo kalbinamas išvažiavau į Maskvą, į literatūros institutą. Ten dėstė keli puikūs dėstytojai, kurių paskaitos man buvo vertingesnės už diplomą, tad neskubėjau baigti… Pagaliau rektoriui nusibodo nedisciplinuotas studentas, ir 1973 m. teko apginti diplominį darbą…
(…) Rašau įkvėpimo pagautas ir esu šventai įsitikinęs, jog kurti galima tik esant tokiai keistai būklei, kurios jokie mokslininkai nesugeba išaiškinti… Rašau ir mąstau apie savo būsimuosius darbus – valgydamas, važiuodamas traukiniu, sėdėdamas kine… (…)
Noriu kad mano kūrinai būtų trapūs, lyg išausti iš rūko ir drauge turėtų plieninio tilto konstrukcijos patvarumą. Labiausiai branginu A. Čechovo dramaturgiją. Draminės architektūros mokiausi iš Bacho, Marčelo, Vivaldžio.
Mūsų režisieriai nelinko prie mano dramų. Nesuprato (išskyrus vos vieną kitą) manęs ir kiti kritikai – beveik kiekviena mano pjesė buvo įnirtingai puolama ir niekinama. Mano pjesės buvo statomos Rusijos Federacijos, Estijos, Armėnijos, Ukrainos, Lenkijos, Suomijos, Lietuvos teatruose. (…)
