„Išeidami paliekame raktus. Savų namų paliekame ateinantiems… Kas jie – nežinom mes, kas mes – jie nežinos, tačiau raktus paims“ (R. Samulevičius)
Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje netradicine kūrybine veikla paminėtos Raimundo Samulevičiaus 85 – osios gimimo metinės.
Pirmos pamokos metu prisiminėme Raimundo Samulevičiaus biografiją, kūrybą: žiūrėjome filmuotą medžiagą, aptarėme peržiūrėtas skaidres. Prisiminėme ne tik Raimundą Samulevičių, bet ir nuostabią Jo mamą Stasę Samulevičienę, talentingąjį dėdę dailininką Antaną Samuolį.
Sužavėjo šios menininkų šeimos puoselėtos vertybės, tvirtas mamos Stasės Samulevičienės ir Raimundo ryšys. Diskutavome apie šios šeimos moralines savybes, pasiaukojimą dėl kitų žmonių, atjautą ir supratimą šeimoje. Kalbėjome apie tai, ką Raimundas Samulevičius perduotų mums, samulevičiukams, ko palinkėtų „palikdamas raktus“.
Penktokai šią dieną paminėjo svečiuodamiesi Prauliuose, kur, padedami muziejininkės Rasos Libienės, susipažino su Samulevičių sodyboje įrengta ekspozicija, kalbėjo apie trijų vienos giminės žmonių gyvenimą ir kūrybą.
Prisiminę Samulevičių šeimą, aptarę šios šeimos puoselėtas vertybes, dalyvavome kūrybinėse dirbtuvėse. Kūrybines dirbtuves pavadinome, remdamiesi Raimundo Samulevičiaus, Stasės Samulevičienės citatomis: „Išeidami paliekame raktus. Savų namų paliekame ateinantiems…“ (R. Samulevičius), „Žmogus yra vienas vienintelis, nepakartojamas, neatnaujinamas“(R. Samulevičius), „Anapus namų durų“, „Kažkada ryšys tarp žmonių buvo toks tamprus, jog nereikėjo žodžių. Žmogus juto žmogų, juto gamtą – medį, žolę, besirenkantį lietų ar audrą…“ (R. Samulevičius), „Bembi, bėki nuo vilkų, nuo piktų baisių žmonių..“(R. Samulevičius), “Noriu parodyti pasaulį per meną, įkvėpti meilę tam pasauliui“(S. Samulevičienė). Kūrybinėse dirbtuvėse „statėme miestą“, kuriame apgyvendinome Samulevičių šeimos puoselėtas vertybes, „nepakartojamus žmones“, gaminome kaukes – ydas, kurių norėtume atsikratyti, kūrėme literatūrines miniatiūras apie pasaulio trapumą, tapėme įkvėpti ekspresionisto Antano Samuolio kūrybos.
Ši diena paliko stiprų įspūdį, manau, kad perduoti raktai – patikimose rankose. Raimundo Samulevičiaus, Stasės Samulevičienės, Antano Samuolio kūrybinis paveldas nepamirštas.
“Prabėgam, praskriejam kaip vėjas,
Nulyjam, nušnaram kaip lietūs…
Ateinam – išeinam, ateisim – išeisim…
Dangus liks žvaigždėm kalinėtas”.
(Raimundas Samulevičius, Pjesė “Aidas”)
Narmantė Matiukaitė, Raimundo Samulevičiaus progimnazijos 8d klasės mokinė
