Raimundo Samulevičiaus progimnazija dvejus metus dalyvaus Europos Komisijos finansuojamos Erasmus+ programos tarptautiniame mokyklų projekte „Pagalba ugdant gabius ir talentingus vaikus“.
Kas yra gabūs ir talentingi vaikai? Ar tie, kurie pasižymi gerais akademiniais rezultatais, aukštu intelektu? H. Gardnerio daugialypio intelekto teorija aiškina, kad tai tik vienas gebėjimų įrodymų. Žmogus – sudėtinga asmenybė, galinti turėti net keletą gerai išvystytų intelektų: kalbinį, muzikinį, tarpasmeninį, erdvinį, kūno-kinestetinį ir kt. Taigi talentingųjų ir gabiųjų grupei ugdytojai turėtų priskirti ir tuos, kuriems netrūksta kūrybiškumo, kurie puikiai save išreiškia įvairiose meno šakose. O kiti tiesiog turi natūralius lyderystės, bendravimo gebėjimus arba daug pasiekia sporte, kur reikalinga gera motorinė koordinacija.
Žinome, kad bendrojo lavinimo mokyklose atskiras dėmesys skiriamas mokymosi sunkumų turintiems, arba specialiųjų poreikių mokiniams. Tačiau pagal UNESCO klasifikaciją ir talentingieji mokiniai priklauso tai pačiai specialiojo ugdymo poreikių kategorijai. Tai reiškia, kad šiuos mokinius ir jų gebėjimus reikia atpažinti, o tuomet numatyti, kaip jie bus ugdomi. Deja, tenka pripažinti, kad šių dienų ES taikoma mokymo sistema nesugeba į ugdymo procesą įtraukti talentingų mokinių taip, kad būtų panaudotas visas jų potencialas.
Atvirkščiai, tokie vaikai ar jaunuoliai mokykloje susiduria su kliūtimis. Galbūt ne kiekvienas mokytojas pastebės ar pripažins jo gabumą. Kiti pedagogai, įsitraukę į pamokos rutiną, neatras laiko tokio mokinio papildomam ugdymui, ir šis nuobodžiaus ar apskritai nusivils mokymusi.
Šioms problemoms spręsti sukurtas tarptautinis Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Ispanijos ir Turkijos bendrojo lavinimo mokyklų bendradarbiavimo ir keitimosi gerąja patirtimi projektas „Pagalba ugdant gabius ir talentingus vaikus“.
Jis padės išsiaiškinti, kaip šalyse partnerėse, jų mokyklose suprantama, kaip turėtų būti mokomi vaikai su aukštesniaisiais edukaciniais poreikiais. Atmetusi įvairias interpretacijas, tarptautinė projekto darbo grupė paruoš priemones, kurios padės atpažinti tokius mokinius ir kurios padės sudaryti individualius talentingų mokinių ugdymo planus. Projekto tikslas – paruošti šalių partnerių mokytojams metodikas ir veiklas, skirtas gabiems ir talentingiems mokiniams ugdyti. Kitas projekto etapas bus skirtas toms metodikoms ir veikloms išbandyti. Tikimasi, kad projekto pabaigoje kiekviena dalyvaujanti mokykla bus sukūrusi sistemą gabiems talentingiems mokiniams ugdyti ir taip sustiprins edukacinės veiklos kokybę.
Per 24 projekto mėnesius kiekviena šalis partnerė surengs savo mokykloje po du susitikimus. Vieną kartą priims mokyklų projekto koordinatorius (du komandos narius), atsakingus už projekto valdymo ir įgyvendinimo veiklą. Antrą kartą į mokymus pakvies projekte dalyvaujančius mokytojus. Savaitės laiko mokymų tikslas – dalintis kiekvieno partnerio sėkme teikiant švietimo pagalbą gabiems ir talentingiems mokiniams. Mokyklos seminarams organizuoti panaudos ne tik savo resursus, bet ir išorės specialistus. Mokymų veiklos rezultatas kaskart turėtų tapti daliniu indėliu į kuriamas priemones. Apibendrinus penkių mokyklų ir ES šalių ekspertų gerąją patirtį, parengus dokumentus: klausimynus, rekomendacijas, gaires, metodikas, šalių partnerių mokyklos gebės efektyviai įtraukti gabius ir talentingus mokinius į ugdymą, dalinsis šia patirtimi su vietos kolegomis.
Estijoje, Kuresarės gimnazijoje, spalio pabaigoje įvyko pirmasis dviejų dienų projekto koordinatorių susitikimas. Susipažinę su atstovaujamomis ugdymo įstaigomis, suradę panašumų, aptarėme artimiausius darbus, jų eigą. Iš arčiau teko pažinti gimnaziją, kurioje mokosi daugmaž 1000 mokinių. Mokykla ne nauja, bet puikiai suprojektuota, labai apgalvotai, atsakingai įrengta, kad daugeliui užtektų individualaus darbo, poilsio zonų. Jai nebūdingos tuščios sienos ir aidintys nuo akustikos koridoriai, kurie dažnai kuria triukšmingos aplinkos įspūdį. Mokykloje įrengtas ir puikus baseinas, todėl mokiniai privalo lankyti po vieną plaukimo pamoką per savaitę. Taip, tokią bazę turi ne kiekviena mokykla, bet šiuo atveju žavi ne tik sveikatingumo ugdymas, bet ir pagarba žmogui – baseino patalpa tokia šilta tarsi lankytumeisi mokamame vandens parke. Dar daugiau – visi Estijos moksleiviai, kol baigia vidurinę mokyklą, gauna nemokamus pusryčius, pietus. O mokytojai, nors ir susimoka už karštus patiekalus, bet atsiskaitę daržovių salotų (jų patiekiama mažiausiai trys rūšys) gauna nemokamai. Tikimės, kad tokie puikūs kaimynų pavyzdžiai pamažu ir mus įkvėps geriems pokyčiams.
Projekto koordinatorės: lietuvių kalbos mokytoja Rita Masiliūnienė ir anglų kalbos mokytoja Vaiva Pilipavičienė
